Astratto

Giulio Turcato padarė didelę įtaką pokario Italijos abstrakcionizmui, tačiau jo negalima aiškiai priskirti jokiam to laikotarpio judėjimui. Baigęs meno studijas Venecijoje, jis persikelia į Palermą ir Milaną, o vėliau apie 1943 m. apsigyvena Romoje. Sostinėje jis nuolat sukiojasi žinomuose kultūros veikėjų sluoksniuose ir bendrauja su panašiai mąstančiais progresyviais menininkais. Tuo metu kultūra ir politika negalėjo būti atsietos, tad, pradžioje dalyvavęs Italijos pasipriešinimo kovoje, Turcato siekia savo meną dar glaudžiau susieti su politinėmis pažiūromis. Tokių idėjų vedamas 1947 m. jis pasirašo formalizmo manifestą ir įkuria grupę „Forma 1“. 1952 m. jis prisijungia prie „Gruppo degli Otto“ (kartu su Emilio Vedova, kurio darbų taip pat yra šioje kolekcijoje). Tačiau dėl G. Turcato teorinio nelankstumo greitai tose grupėse ir su jomis susijusiose politinėse partijose kyla įtampa. Paveikslas „Astratto“ yra labai būdingas XX a. 8–9-ojo dešimtmečių Italijos stiliaus pavyzdys. Gręždamasis nuo karštligiško ir kartais tūžmingo futurizmo ir vėlyvojo abstrakčiojo ekspresionizmo, Turcato savo kūryboje pamažu nurimsta, sušvelnina linijas ir spalvas ir suteikia savo laikmečiui unikalios kontempliatyvios patirties. Subtili chromatinė ir grafinė šio tapybos darbo pusiausvyra atskleidžia pagrindines G. Turcato kūrybos savybes.