Estonia

Pavloso Dionyssopouloso kūryba kupina senovės Graikijos filosofijos išminties – jai, kaip ir pačiam gyvenimui, būdingas nuolatinis virsmas. Baigęs Atėnų dailės akademiją (1949–1953) jis gauna valstybinę stipendiją ir išvyksta į Paryžių mokytis Académie de la Grande Chaumière. Ši kelionė atveria jam plačius meno horizontus. Grįžęs į Atėnus jis dirba reklamos srityje ir teatre, o 1958 m. grįžta į Prancūzijos sostinę, šį kartą gavęs 3 m. Graikijos valstybinę stipendiją (I.K.Y.). Įsikūręs šviesų mieste jis susidraugauja su Pierre‘u Restany ir naujaisiais realistais, kurie padeda jam suvokti meninę pigių kasdienių medžiagų prigimtį. Popierius, skrajutės, plakatai, reklaminiai lankstinukai tampa pagrindiniais jo įrankiais, medžiaga, kurią jis karpo ir plėšo siauromis juostelėmis. Masinė komunikacija per masinės gamybos produktus, kuria skatinamas masinis vartojimas. Jo transformuotose reklamose vaizduojamos vartojimo prekės galiausiai randa vietą jo kūryboje: tai marškiniai, kaklaraiščiai ar kojinės iš spiralinių linijų, tarsi verpetų. Įspėjamieji ženklai, susiję su būsimu perspektyvos pokyčiu? Savo 28 Europos šalių vėliavų serijoje Dionyssopoulosas žaidžia savo mėgstama medžiaga – popieriumi – subtiliai, bet prasmingai. Kiekviena vaizduojama vėliava padengta konfeti tipo popierinių juostelių filtru, kuris paslepia nacionalinį simbolį ir padaro jį beveik neatpažįstamą (modelis vienodas visoms 28 vėliavoms). Sujungdamas šiuos simbolius menininkas juos kvestionuoja. Jie visi skirtingi ir unikalūs, bet visi priklauso tai pačiai sistemai. Dionyssopoulosas sukūrė šią seriją laikotarpiu, kuriuo jis kėlė sau klausimus apie perteklinio vartojimo prasmę. Šiame procese jis naudojo tuo metu jį intrigavusius simbolius ir medžiagas, kurie dabar intriguoja mus.