Nadar

1937-aisiais architektūros studijas baigęs detalių meistras Fabrizio Clerici savo kūryboje pritaikė ir profesinius įgūdžius, ir pomėgius. Nepaprastai aukšto meistriškumo braižytojas F. Clerici niekada nesistengė atsisakyti preciziškumo ir tikslumo, priešingai. Didžiųjų meistrų ir Renesanso bei baroko paminklų įtaką patyrusio ir jų įkvėpto menininko kūriniais nuolatos – tiek temiškai, tiek stilistiškai – atiduodama pagarba šioms didingoms epochoms. Menininko polinkis į architektoniką paskatins jį įsilieti į teatro pasaulį scenografo amplua (1947). F. Cerici puikiai sekėsi dirbti teatro, operos ir baleto aplinkoje. Menininko kūrinio, priklausančio Europos Parlamento šiuolaikinio meno kolekcijai, temą greičiausiai paaiškina jo žavėjimasis Renesansu. Kaip ir matyti iš pavadinimo, kūrinyje „Nadar“ vaizduojamas Félixas Nadaras (taip pat žinomas Gaspard‘o-Félixo Tournachono vardu 1820–1910)). F. Nadaras buvo žinomas ir vertinamas fotografas, karikatūristas, žurnalistas, romanų autorius, oreivis bei savo vardo užtvarų „Nadar“, skirtų miniai kontroliuoti, išradėjas. Nė vienoje iš savo sričių nepranoktas prancūzas pasiekė tai, kas buvo laikoma neįmanomu. Šiuo požiūriu jis yra viskas, kuo žavėjosi F. Clerici – šiuolaikinis renesanso žmogus. Šis daugiapusiškumas perteikiamas F. Clerici meno kūrinyje, kur F. Nadaras vaizduojamas trimis skirtingomis pozomis bei išraiškomis.