Seraphita

Rui‘o Sanchezo potraukis menui buvo toks didelis, kad jis po trejų metų studijų metė medicinos mokslus ir įstojo į meno mokyklą Ar.Co - Centro de Arte e Comunicação Visual. Deja, dėl nestabilaus pokario laikmečio menininkas buvo priverstas nutraukti studijas ir toliau mokytis bei semtis įkvėpimo išvyko kitur, taip jis atsidūrė Londone įsikūrusiame koledže Goldsmiths (1977–1980), vėliau studijavo Jeilio universitete (1980–1982). Kitose šalyse įgytos žinios bei patirtis atsispindi žingeidaus menininko, tiesiogiai galėjusio stebėti modernizmo pokyčius ir evoliuciją, kūryboje. Svarbūs tuo laikotarpiu kilę klausimai tarsi aidas atsikartoja ir visoje R. Sanchezo kūryboje. Jo darbus nelengva priskirti kokiai nors kategorijai. Nesvarbu, ar portugalų menininkas kuria sieninę skulptūrą ar instaliaciją panaudodamas įvairias medžiagas, jis niekada nesibaimina peržengti nustatytų ribų. Skulptūroje „Seraphita“ vaizduojamos abstrakčios figūros (kaip ir tais pačiais metais R. Sanchezo sukurtoje skulptūroje „Orpheus“), atgręžtos viena į kitą, jų padėtis – konfrontacinė. Ir neaišku, ar tai mūšio ar šokio scena, tačiau simetrija, nepaisant figūras skiriančio atstumo, sukuria nematomą jas sujungiantį tiltą.