Skip to main content

ROSINA LUI

Hygge, 2024

Vintažinis medinis kavos stalelis, akrilas, 41 x 74 x 74 cm

 „Ko reikia, kad sukurtume hiugę? Hiugė (dan. „hygge“) – šiandien plačiai paplitęs žodis, kuris Danijos rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas XIX a., – reiškia jaukų, bendruomenišką pasitenkinimo jausmą. Tai ne tik individuali dvasinė būsena, bet ir kasdienė patirtis, susijusi su buvimu kartu, saugumu, lygybe, socialine tėkme ir asmenine pilnatve. Hiugė reiškia tvirtą ir tvarią politinę struktūrą, kuria skatinamos kiekvieno individo teisės ir laisvės dalyvauti kultūriniame, socialiniame ir politiniame gyvenime.

Šis kūrinys – funkciniu požiūriu centre vaizduojantis žemą kavos stalelį – perteikia atviros, demokratinės ir bendradarbiaujančios bendrovės esmę. Laikui bėgant kavos stalelis išliko aktualus, nes jo dizainas niekuomet nenustoja atliepti kintančių įvairių naudotojų poreikių. Kavos stalelį randame tiek kavinėse, tiek namuose, tad tai tuo pat metu ir asmeninė, ir bendra erdvė. Ši konkreti platesnė ir žemesnė versija buvo sukurta pokario laikotarpiu kaip praktiškesnis variantas gyvenamosioms erdvėms, kad ant jo būtų vietos ne tik kavai, bet ir knygoms, vazoms ir kitoms smulkmėms. XX a. 6-ajame dešimtmetyje atsiradus televizijai, kavos staleliai tapo dar žemesni, kad net ir ant jų padėjus daiktų nebūtų užstojamas televizorius.

Ant kavos stalelio galima statyti įvairias dekoracijas, nes jo kojos išdėstytos taip, kad tolygiai pasiskirstytų svoris. Kaip ir kavos stalelis, visuomenė galėtų subyrėti, jei nebūtų vienodų atramų visoms bendruomenėms. Prieš Europos Parlamento rinkimus matome augančią poliarizaciją, kurią skatina sensacingi naratyvai ir žiniasklaidos susitelkimas į tam tikrų demografinių grupių kaltinimą. Tokia nesantaiką kurstanti politika yra kliūtis darniam žmonijos ir ekonomikos vystymuisi, nes trukdoma prieiti prie išteklių, finansavimo ir kultūros. Kaip galime išsaugoti įvairovę ir gyvybingumą, kurie naudingi visiems?

Kad išlaikytume dabartines atviros ir demokratiškos visuomenės stiprybes, būtina taikyti įvairias, įtraukias ir sąžiningas praktikas. Kiekvienas daiktas ir ritualas – nuo šeštadienį turguje pirktų gyvų tulpių iki Delfto keramikos vazos, kurioje jos dabar pamerktos, – yra įmanomi tik dėl įvairovės ir apsikeitimų.“