Kodėl „Menas demokratijoje“?
Kas yra demokratija? Kodėl Europos Sąjunga pasirinko demokratines vertybes? Europos Parlamento šiuolaikinio meno kolekcijoje yra daug meno kūrinių, kurie gali padėti atsakyti į šiuos klausimus, tad pasigilinkime į tai, kaip įvairių Europos šalių menininkai interpretuoja demokratiją.
Atrinktus meno kūrinius galima apibūdinti kaip kritišką ir asmenišką kiekvieno iš parodai atrinktų menininkų, kurių darbuose aiškiai atsispindi siekis ginti demokratiją, viziją. Jie padeda stiprinti supratimą apie būtinybę ginti demokratines laisves, primindami pareigą išlikti budriems ir dalyvauti tokiuose svarbiuose procesuose kaip Europos Parlamento rinkimai. Šiomis aplinkybėmis jie primena, kad Europos piliečiai taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį ginant demokratiją balsuodami 2024 m. birželio mėn. vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.
Be to, šia paroda siekiama paskatinti mąstyti apie tai, ko reikia kiekvienai sveikai demokratijai, pavyzdžiui, kad būtų laikomasi žaidimo taisyklių ir kad visuomenė įsitrauktų į politinį gyvenimą. Joje taip pat nagrinėjami kiti svarbūs klausimai, susiję su iššūkiais ir mūsų demokratinių vertybių išbandymu, kaip antai piliečių ir institucijų santykiai, žiniasklaidos vaidmuo teikiant aiškią ir patikimą informaciją, valstybių galios ribos piliečių privataus gyvenimo ir iniciatyvų akivaizdoje arba migracijos srautai ir tarpvalstybinis judėjimas.
Kai kurios svarbios šiuolaikinio meno tendencijos atspindi ir kritiškai vertina modernaus pasaulio socialines ir politines realijas, ir dažnai tai lydi ironijos, sarkazmo, skepticizmo ar kartėlio dozė. Šiuo požiūriu jiems labai būdingas intelektualinis, moralinis ir, kai kuriais atvejais, atvirai politinis įsipareigojimas, kurį XX-ajame ir XXI amžiuje prisiėmė tiek daug menininkų.
Menas dažnai atspindi kritišką požiūrį, kuris įsiskverbia į mūsų kasdienio gyvenimo regimybę ir ją peržengia, kad atskleistų tai, kas dažnai lieka nepastebėta, išryškina nepatogią tiesą ir kelia etinius bei istorinius klausimus. Tokio meno tikslas – įspėti, patarti, suprantamai paaiškinti ir priversti susimąstyti.
Menas yra galinga komunikavimo ir įvairių problemų aktualizavimo priemonė, nes jo raiškos priemonės perteikia tai, ko nei raštu, nei žodžiu neišsakysi. Menas gali išjudinti ir vienyti. Jis verčia susimąstyti ir generuoja idėjas, gali inicijuoti pilietinį dialogą, gilesnius pokalbius apie tai, kas svarbu bendruomenei, ir įveikti susipriešinimą kai kuriais klausimais.
Dabartinis vaizduojamojo meno kraštovaizdis apima tokias kryptis kaip Meninį aktyvizmą (Artivism), angažuotąjį meną (Engaged Art), bendruomenės meną (Community Art), ekologinį meną (Ecological Art) ir t. t. Šios meno formos meną laiko protesto ginklu, politinio pobūdžio klausimų ir problemų išraiška, todėl demokratinėje valstybėje galima apie jas diskutuoti.
Taip menas tampa komunikacijos priemone ir politiniu įrankiu, tarnaujančiais visuomenės pokyčiams ir transformacijai: kalba, kuri peržengia akademinį ir muziejų pasaulį, kad keliautų į kitas sritis ir pasiektų platesnę auditoriją. Tai buvo vienas iš siekių, įtrauktų į įvairias strategijas ir tikslus, prisidėjusius prie kelių XX amžiaus avangardizmo srovių, tokių kaip dadaizmas, siurrealizmas ar vėliau konceptualusis menas, atsiradimo.
Menininkų kolektyvuose ar judėjimuose nebuvo daug meninių iniciatyvų, kurių pavadinimuose būtų vartojamas žodis „demokratija“. 1974 m. šis terminas buvo vartojamas ir įtrauktas į menininkų kolektyvo pavadinimą, kai susikūrė grupė „Menininkai už demokratiją“, kuri siekė „aiškaus ir ryžtingo tikslo: solidarizuotis tarptautinės politinės kovos kontekste. Šios grupės narių taikoma eksperimentinė meno praktika apėmė ne tik naujus meno kūrimo būdus, bet ir alternatyvius politinių pažiūrų ir politinių aktų raiškos metodus. (…) „Menininkai už demokratiją“ solidarumą pavertė kūrybingu politiniu aktu“.
Nereikėtų pamiršti, kad į šią parodą įtraukti meno kūriniai, kaip ir daugelis kitų meno kūrinių kolekcijose ir parodose visoje Europoje, atsirado daugiausia dėl to, kad demokratinė visuomenė leidžia žmonėms įvairiomis priemonėmis laisvai reikšti savo nuomonę ir mintis. Viena iš šių komunikacijos formų yra meninė, susijusi su intelekto ir kritinio mąstymo ugdymu, kaip pripažįsta Europos Parlamentas:
„Europos kultūrų įvairovės ir bendrų šaknų suvokimo skatinimas grindžiamas meninės raiškos laisve, menininkų ir kultūros veikėjų gebėjimais ir kompetencijomis, taip pat klestinčių ir atsparių kultūros ir kūrybos sektorių egzistavimu viešojoje ir privačiojoje erdvėse bei jų gebėjimu kurti, naujinti ir gaminti savo kūrinius bei platinti juos platesnei ir įvairesnei Europos auditorijai.“
„Kadangi Europa pasižymi labai didele kultūros, socialine, kalbų ir religijų įvairove; kadangi dėl to Europos ateičiai nepaprastai svarbios mūsų visuomenes telkiančios bendros vertybės, kaip antai laisvė, socialinis teisingumas, lygybė ir nediskriminavimas, demokratija, žmogaus teisės, teisinės valstybės principas, tolerancija ir solidarumas; (…) pabrėžia, kad Europos meno kūriniai daug prisidėjo prie kultūrinės įvairovės didinimo, ES vertybių sklaidos ir europiečių skatinimo kritiškai mąstyti (…)“.
1. Europos Sąjunga Europos kūrimo projektas. Demokratija ir jos žaidimo taisyklės
2. Pilietinis ir politinis įsitraukimas.
3. Piliečių santykiai su viešojo administravimo ir teisingumo institucijomis
4. Rizika ir pavojai demokratijai.
5. Žiniasklaida ir demokratija
6. Demokratija ir urbanistinės transformacijos
