Donegal Landscape

Pastabiai Johno Coyle‘o tapybai būdingas sąmoningas pasyvumas. Savo meninius įgūdžius B. Coyle‘as lavino Nacionaliniame meno ir dizaino koledže, Glazgo aukštojoje meno mokykloje ir kurį laiką Paryžiuje, Madride bei Florencijoje. Šie gebėjimai paaiškina jo turtingą dėstytojo kelią: menininkas vadovavo Dublino Blackrock College Meno fakultetui, buvo šios įstaigos viceprezidentas, dirbo lektoriumi Nacionaliniame meno ir dizaino koledže bei Dan Lerė meno mokykloje. Jo tapybos darbų, kuriuose vaizduojamos figūros, interjerai ir miesto peizažai, kompozicijos atsargiai apgalvotos, klasikinės, paprastai joms būdingas tvirtas struktūrinis karkasas. Apskritai ramią savo spalvų paletę menininkas mėgdavo pagyvinti toninio ar spalvinio kontrasto natomis, kad paveikslas įgytų vizualinio aštrumo. Neskaitant piešimo ir tapybos, iš prigimties nagingas menininkas garsėjo ir kitais įgūdžiais, įskaitant knygrišystę ir medžio dirbybą. „Donegal Landscape“ – tobulas J. Coyle‘o dėmesingos ir kantrios akies pavyzdys. Pastoralinė scena konstruojama dalimis: tai žemė ir dangus, debesys ir šešėliai. Akimirka, nugvelbta iš laiko tėkmės ir užfiksuota tapytojo atmintyje bei drobėje.