2. Etika ir politinė laisvė, demokratija ir balsavimas
Europos Sąjungos sutartyje nustatyta, kad „kiekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime. Sprendimai priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių.“[i] Skaidrumas ir etika yra klausimai, glaudžiai susiję su naudojimusi politine laisve ir teise balsuoti. Parlamentas šiais klausimais ėmėsi įvairių iniciatyvų, pavyzdžiui, Parlamento narių elgesio kodekso, Skaidrumo registro arba Parlamento viešojo registro interneto svetainės[ii].
Artivistė Sára Bányai savo pasiūlymu – „Rethink with the Communitives of Malmö“ (2024 m. birželio 1 d.) – žaismingai pabrėžia, kad naudojantis politine laisve reikia veikti laikantis etikos ir atsakomybės jausmo. Kurdama kortų žaidimą ir jo instrukciją, skirtą „permąstyti“ bendruomenių gyvenimą konkrečioje ir realioje Švedijos vietoje, Sára Bányai kelia klausimus, kaip ir kokiais tikslais turėtų būti naudojamasi laisve balsuoti ir dalyvauti. Šio žaidimo taisyklėse ir jį žaidžiant sąvoka „komunityva“ (angl. „communitive“) reiškia su bendruomene susijusių projektų ir drįstančių imtis iniciatyvos bendruomenių sinergiją.
ARKoPOLL: the party!
ARKoPOLL: the party!
Paul GRAHAM – Untitled, Germany (Swarm of flies / Hole in Ground)
ILIYANA GRIGOROVA
ILIYANA GRIGOROVA
Berit HEGGENHOUGEN-JENSEN – Untitled
Disco Voting Booth
ULYSSE VASSAS
Yannis PSHYCHOPEDIS – Portrait de Lorca
Rethink with the Communitives of Malmö
Rethink with the Communitives of Malmö
Hygge,
Hygge,
Berit Heggenhougen-Jensen diptikas – „Untitled“ (1990) – kazino stalo žalias veltinis kelia etinių ir moralinių klausimų dėl sprendimų, priimtų žaidžiant ir susijusių su pinigų ir išteklių judėjimu. Pats stalas yra objektas, sulaukęs ypatingo dėmesio keleto atrinktų menininkų (Bányai, Almeida) darbuose. Rosina Lui pasirenka specialaus tipo stalą savo kūrybos centru „Hygge“ (2024). Šis žemas stalelis yra daugiau nei tik daiktas ir vieta kavos puodeliui, jis įkūnija istorines, socialines ir politines vertybes, kurias Lui apibrėžė taip:
Hiugė (dan. „hygge“) – šiandien plačiai paplitęs žodis, kuris Danijos rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas XIX a. – reiškia jaukų, šiltą pasitenkinimo jausmą. Tai ne tik individuali dvasinė būsena, bet ir kasdienė patirtis, susijusi su buvimu kartu, saugumu, lygybe, socialine tėkme ir asmenine pilnatve. Hiugė reiškia tvirtą ir tvarią politinę struktūrą, kuria skatinamos kiekvieno individo teisės ir laisvės dalyvauti kultūriniame, socialiniame ir politiniame gyvenime. Šis kūrinys – funkciniu požiūriu centre vaizduojantis žemą kavos stalelį – perteikia atviros, demokratinės ir bendradarbiaujančios visuomenės esmę.
Kitokią perspektyvą nei minėti darbai atveria 7-ojo dešimtmečio pabaigos Janniso Psychopediso (g. 1945) kūryba, atspindinti tuometinę politinę situaciją Graikijoje, kurioje pirmiausia nagrinėjamas piktnaudžiavimas valdžia siekiant suvaržyti piliečių laisvę[iii]. „Portrait de Lorca“ (1968) kandžiu ir nuožmiu, dokumentiniu tonu vaizduoja galeriją veikėjų, kurie, matyt, užima aukštas pareigas politinėje vadovybėje. Veidų atgrasumas dar labiau akcentuojamas kitame to paties laikotarpio Psychopediso darbe „The Saviors“ (1968)[iv].
Psychopediso paveikslas atitinka tuometinių laikų menininkų ir grupių vaizdinius kodus, pavyzdžiui, Ispanijos „Equipo Crónica“ ir „Equipo Realidad“, jie plačiai naudojo iš laikraščių, kino ir meno istorijos paimtus vaizdus kaip būdą komentuoti socialines ir politines realijas. Kaip pabrėžė meno kritikai ir istorikai:
Savo darbuose, kuriuose po 1964-ųjų politinės temos derinamos su juodai balta laikraščio estetika ir fotoesė koncepcija, Jannis Psychopedisas kartais tiesiogiai nurodo politinio ir socialinio elito narius. Šalta fotografinė estetika padėjo Psychopedisui objektyviai ir be emocijų užfiksuoti tamsią ir negailestingą to meto tikrovę[v].
Paulo Grahamo (g. 1956) fotografijos diptike, „Untitled (Swarm of Flies / Hole in Ground)“ (1990), stambiu planu nutraukta skylė žemėje sugretinama su musių spiečiaus vaizdu iš apačios. Įgijimų iš Jungtinės Karalystės katalogo 1992-ųjų metų komentare paaiškinama, kad dvi šio kūrinio nuotraukos vizualiai liudija materialų Berlyno sienos kaip priespaudos ir artimų žmonių atskyrimo įrankio pėdsaką, kuris liko miesto kraštovaizdyje.
Savo fotografijos diptike Paulas Grahamas fotoaparatą nukreipia į žemę, kur kadaise stovėjo Berlyno siena, atsargiai primindamas nesenus istorinius įvykius. Žiūrint į nuotrauką dešinėje žvilgsnis krypsta į skylę žemėje, kuri simbolizuoja politinių sienų likučius, o kairėje – žiūrovo žvilgsnis kyla į viršų link dangaus į musių debesį, kurioms kaip miniatiūrinėms Valkirijoms besisklaidant ore ima tvyroti blogas ženklas, pranašaujantis politinius neramumus[vi].
Pirmiau minėtas Psichopediso paveikslas gali būti gretinamas su kitu meno kūriniu, kuriame kitaip vaizduojama daugybė portretų – Bulgarijos fotografės ir artivistės Iliyanos Grigorovos „Changemakers“ (2024).Šio kaleidoskopinio kolektyvinio portreto protagonistai yra žmonės – aktyvistai ir artivistai, kuriuos sutiko Grigorova, dalyvaudama įžangoje minimame projekte „Pop the vote!“.
Savo kūryba, kurioje naudojama senovinė XIX a. fotografijos technika – cianotipija, kuriai būdinga melsva monochrominė spalva, Grigorova išreiškia nuoširdų susižavėjimą šiais žmonėmis. Pasirinkdama šią šiandien retai naudojamą techniką, ji tarsi nori pabrėžti kiekvieno asmens entuziazmą, drąsą ir dinamiškumą. Šios savybės taip pat atpažįstamos iš Ulysse’o Vassaso „Disco Voting Booth“ (2024) ir Fjoridos Cenaj („Cultterra“ komandos) – „ARKoPOLL: the party!“ (2024) darbų. Pagrindinė šių darbų idėja – patirti demokratiją kaip visiems dalyviams atvirą šventę ir dalytis ja.
[i] Europos Sąjungos sutarties II antraštinės dalies 10 straipsnis.
[ii] Europos Parlamentas, „Skaidrumas ir etika“, skelbiama adresu: https://www.europarl.europa.eu/at-your-service/lt/transparency.
[iii] Graikijos kultūros ministerija, Nacionalinis šiuolaikinio meno muziejus, „The Years of Defiance: The Art of the ‘70s in Greece“ „Graikija patyrė <…> politinės krizės ir neramumų laikotarpį, kuriame po 1965 m. liepos mėn. konstitucinės krizės buvo keletas trumpalaikių vyriausybių. Po 1967 m. balandžio 21 d. valstybės perversmo buvo įvesta diktatūra, kuri truko septynerius metus ir baigėsi Turkijos invazija į Kiprą ir didelės salos dalies okupacija.“ „<…> šių dienų įvykiai pasaulyje nepaliko abejingų ir Graikijos menininkų. Šiuo laikotarpiu menas visame pasaulyje tapo labai politizuotas, o įvykiai Graikijoje suteikė menininkams daug egzistencinės medžiagos kūrybai, sustiprindami kritinės intervencijos troškimą. Šis troškimas išaugo iš gyvenimo patirties, iš neišvengiamos būtinybės ir iš laiko dvasios, kuri įkvepia ginti savo idėjas. <…>“ Paroda 2005 m. gruodžio – 2006 m. gegužės mėn.
[iv] „The Saviors“ (1968) reprodukcija 2023 m. spalio 3 d. „ART – NΕΑ“ straipsnyje:
„Didelė retrospektyvinė paroda „Jannis Psychopedis. Art as a fighting testimony. Works of the 1960s and 1970s and their aftermath“, kuri atidaromas rytoj (2023) Centrinio Korfu ir Diapontijos salų savivaldybės meno galerijoje, daugiausia dėmesio skiriama 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečio kūrybos darbams. https://www.efsyn.gr/tehnes/art-nea/406500_pneyma-shima-kai-hroma-mias-oramatikis-aristeras
Apie kitus naujausius menininko projektus: 2024 m. balandžio 14 d. „The artistic spring of Jannis Psychopedis“,
„Dvi Janniso Psychopediso parodos Vokietijoje ir Anglijoje balandžio mėn., o vėliau birželio mėn. – Graikijoje išpopuliarino jo kūrinius platesnėje Europos teritorijoje. <…> Psychopedis gyveno Miunchene, Berlyne ir Briuselyje ir yra vienas iš tų kūrėjų, kurių meniniai darbai paliko ilgalaikį ir reikšmingą pėdsaką teatro, meno muziejų, galerijų ir institucijų erdvėse.“ https://www.efsyn.gr/nisides/429467_i-kallitehniki-anoixi-toy-gianni-psyhopaidi
Dėkojame „TWOFOURTWO“ už pagalbą ieškant papildomos informacijos apie Parlamento kolekcijos J. Psychopediso paveikslo politinį ir istorinį kontekstą.
[v] Graikijos kultūros ministerija, Nacionalinis šiuolaikinio meno muziejus, „The years of defiance: the art of the ‘70s in Greece“ , 2005 m. gruodžio – 2006 m. gegužės mėn.
[vi] „Twelve stars – selected works from the European Parliament Art Collection featuring new British acquisitions“, 1992. 1992 m. spalio –1993 m. sausio mėn. Belfaste, Edinburge ir Londone vykusios parodos katalogas.