Nuo angažuotojo meno iki demokratinio artivizmo
Įžanga
Pokyčių kūrėjų (Changemakers) parodoje nagrinėjama, kaip sugretinus kelių kartų dailininkų darbus menas gali tapti visuomenės pokyčių varomąja jėga. Paroda apima XX a. antros pusės Europos dailininkus, kurių darbai buvo susiję su socialiniais ir politiniais klausimais, jie priešpastatomi šiuolaikiniams jauniesiems menininkams, praktikuojantiems artivizmą – mišrų žanrą, kuriame vizualiųjų ir scenos menų technikos derinamos su aktyvizmo strategijomis ir tikslais[i].
Abi menininkų kartos mano, kad jų kūriniai turi politinę reikšmę ne tik ideologine ir poetine prasme, bet ir techniniu bei materialiniu požiūriu. Jie suvokia dailininko darbą kaip komunikavimą bendruomenės vardu, kuriai jie priklauso, ir kaip kritinę poziciją aktualiais socialinės svarbos klausimais.
Be to, kaip bus matyti iš šio katalogo, keletas atrinktų menininkų sugretino dailininko darbo procedūras, strategijas ir bendradarbiavimo formas su pasitarimų, derybų ir sprendimų priėmimo procesais, būdingais parlamentinei demokratinei sistemai.
Atrenkant Europos Parlamento šiuolaikinio meno kolekcijos darbus daugiausia dėmesio buvo skiriama menininkams, kurie per visą savo karjerą ir savo meno kūriniais demonstravo atsidavimą socialinėms ir politinėms realijoms, visų pirma Emilio Vedova, A. R. Penck, Georg Baselitz, Felix Droese, Darío Villalba, Jannis Kounellis ir Adolf Frohner. Kiekvieno jų kūriniai ir karjera, įskaitant dalyvavimą meno grupėse ir manifestavimą, patvirtina tam tikrą maištininko požiūrį į istorinę, politinę ir socialinę padėtį, dėl kurios galėtų būti apribota arba pažeidžiama minties ir saviraiškos laisvė.
Kai kurie iš jų nevengė nagrinėti visuomenei ir politinei valdžiai nepatogių temų, klausimų ir realijų – šis bruožas ypač ryškus tokių menininkų kūryboje kaip Darío Villalba, Claus Carstensen arba Jannis Psychopedis. Jų kūriniai nuosekliai atspindi įsitikinimą, kad būti tapytoju ar dailininku reiškia neišvengiamą atsakomybę keisti žiūrovo požiūrį.
Be minėtų menininkų, siekiant sukurti sąsają su šia diena, parodoje pateikiama įvairių jaunųjų menininkų darbų. Daugelis jų sukūrė po meno kūrinį arba prisidėjo prie projekto „Pop the vote! Culture on the ballot“, kurį inicijavo „Culture Action Europe“ ir kurį bendrai finansuoja Europos Parlamentas. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas buvo skatinti jaunuosius piliečius balsuoti 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose, ypač tokiose šalyse, kuriose sumažintas balsavimo amžius, pavyzdžiui Belgijoje.
Šia paroda išreiškiama pagarba Europos menininkų kūrybai, kurie per savo karjerą buvo atsidavę pareigai siekti politinės laisvės ir saviraiškos laisvės, dažnai nepaisydami pavojaus sau ar profesiniam tobulėjimui. Šie menininkai atliko svarbų vaidmenį plečiant technines ir temines vizualiųjų menų ribas, drįsdami kvestionuoti įsigalėjusią tvarką ir cenzūrą. Atrinkti kūriniai suskirstyti į keturis skyrius, atspindinčius vyraujančias temas, kurios susijusios tiek su kolekcijos kūriniais, tiek su jaunosios kartos artivizmu.
- 1. Saviraiškos laisvė, gesto ir kalbos laisvė
- 2. Etika ir politinė laisvė, demokratija ir balsavimas
- 3. Migracija: integracija ir Europos tapatybė
- 4. Rūpinimasis pažeidžiamiausiaisiais
- 5. Additional Resources
[i] Nossel, S., „Introduction: On „Artivism,“ or Art’s Utility in Activism“, Social Research: An International Quarterly, 83 tomas, Nr. 1, 2016, p. 103–105. „Project MUSE“, https://doi.org/10.1353/sor.2016.0023.
Dėl organizacinių ir techninių priežasčių ne visi čia pateikiami meno kūriniai gali būti eksponuojami visose vietose, kur bus rodoma paroda – iš pradžių Briuselyje ir Strasbūre.